Ziuriu pro langa, bet nieko nematau...

Aplink tiktai juoda, tuscia tamsa.

Ji apgaubia mane ir as jauciuosi vienisa...

Bet stai, isiziebia liepsnele naktyje, as ja mantau...!

 

-As ne akla!- Sviesele juda i mane...

Tai paukscio akyse deganti liepsna,

Kuri prisiglaudzia ir nuramina,

Vel uzkaitina ir taip maloniai atvesina.

 

Ir stai staiga, isiplieskia ugnis karsta...

Ji apgaubia pauksteli negailestinga ir naikinancia ranka.

Jis dingsta gniauztuose ugnies!

Bet stai staiga isnyra is nakties...

 

Jis gyvas ir nemarus,

Jis pauksciu paukstis isdidus.

 

Jis skrodzia tamsa galingais savo sparnais,

Jis lieka cia, su manimi amzinai...

 

As jau nebe viena, turiu as ji, o jis mane...

 

 

********************************

 

As ne velnias, bet ir ne angelas esu.

As tik paprastas zmogus,

Kuriam leista griaut ir atstatyt,

Sukurt ir viska sunaikint...

Skraidyt lyg pauksciui danguje,

Ir plaukiot tarsi zuviai ezero dugne.

Laisvam kaip vejui - dugti laukuose,

Ir medziu osti upes slaituose.

Zydet lyg gelej pievoj nuostabioj,

Lyg akmeniu ilsetis zemeje gimtoj...

Nes tik svajonese gali isties Tu buti savimi...

 

**********************

 

Pradeda jau svisti rytuose,

Ir visiska tamsa vakaruose...

Danguj susipina para...

Nebesvarbu kada naktis, kada diena...

Pro sali debesys praplaukia,

Nusinesdami viska ko Tu lauki...

 

Vel sedi vienas su mintimis galvoj,

Ir nebezinai kas atsitiks rytoj.

Tikiesi, jog viskas bus kaip visada,

Tik stai likimas ima ir pasisuka kita linkme...

 

Sutrikes neismanai kaip reiks toliau gyvent...

O Tu nusiramink ir viskas susitvarkys iskart...

 

Svarbiausia reikia pasitiketi savimi,

Nes is tiesu, Tu viska juk gali!!!

 

************************

 

Istirpsta zodziai tyloje,

Uzgesta sviesos languose.

As vel klajoju naktyje,

Ramybe atrandu tik zvakiu liepsnoje...

Ir susilieju su tamsa...

 

Svajonese as klaidzioju po nuostabius laukus,

Kur auga medziai, zydi geles...

Ir pievoje laxtau basa...

Juk visa tai - noreciau as paversti tikrove...

 

Vejelis padvelkia gaivus,

Kedena plaukus palaidus.

Pasijuntu as pienes pukeliu,

Ir nuskrendu auksciau virs debesu...

 

O cia bandau as susirasti vel Tave...

 

************************

 

Ar Tu atsimeni tai, ka man zadejai jau seniai...?!

Kad ateis ta diena, kai mes busime drauge...

Tarp auxiniu kopu nuostabiu

Mes palydesime saulelydi kartu...

Ir kai uzklups tamsi naktis,

Padvelks vejelis vasaros gaivus,

Girdesis tik osimas juros malonus...

Po atviru dangum, nusetu milijonu nuostabiu zvaigzdziu...

Mylesimes ir busime kartu, tik as ir Tu...

Ar Tu atsimeni tai, ka man zadejai jau seniai...?!

 

************************

 

Kodel pamirst Taves as negaliu,

Mano mintyse esi tik Tu...

Galvoj vis skamba Tavo balsas nuostabus,

O pries akis iskyla atvaizdas aiskus...

 

Ir trokstu as paliesti vel Tave,

Apsikabint ir prisiglaust salia.

Ir vel pajusti siluma, kuria...

Tu apgaubi kaskart mane, kai esame drauge...

 

Ir sapnuose regiu Tave, save...

Kaip vaikstinejom mes tuscia gatve...

Kur nieko nebera...

O mums priklauso supanti mus aplinka...

 

Ir nieko as pakeisti negaliu,

Nes tai priklauso ne nuo manuju minciu,

O nuo sirdies, o gal jausmu...

Turbut todel, kad as Tave myliu...

 

******************

 

Ir vel dangus pasidare tamsus.

Uzklojo mus svelni, tyli naktis,

O musu sapnus globoja pilnatis ryski...

Ir tik padvelkes vejelis gaivus

Man tyliai pakuzdejo zodzius:

"KUR TU ESI? MAN TRUXTA TAVES! AS NORIU BUTI SU TAVIM!"

 

********************

 

Nurimo triuksmas laukuose,

Suzibo zvaigzdes danguje,

Uzmerk akis, sapnuok mane

Ir susitixime sapne

Skrajosim mes virs debesu

Tik as ir Tu, tik mes kartu...

Miegok ramiai kol trux naktis,

Ir tik pabusk kai rytas svis...

Nes viskas dings, o sapnas tas issiklaidys...

 

*************************

 

Ziuriu kazkur, bet nieko nematau...

Tamsa apgaubusi mane... tai is vidaus...

As taip jauciuos tada kai ner taves salia...

O kai mes vel drauge - ugnis prasiverzia karsta...

 

Zmogus - jame, visos stichijos gludi...

Dangus apsiverkia - kai liudi,

Prasiverzia audra, paselsta jura - tu pyksti,

Ir praskaidreja vel dangus - tu nurimsti,

Nusvinta saule jau ryski - dziaugies...

Tave uzplusta siluma svelni - juokies...

 

Gyvenime taip jau buna, kad daug kas pasitaiko,

Per puse silto ir per puse salto...

Jei pavyksta tai suderinti - puiku,

O jeigu ne - apie tai tyliu...

 

As myliu "Ji" labai karstai,

Taciau gyvenimas pasielge ziauriai...

"Jis" gime per anksti ar as gal per velai?!

Esme tame, kad mes skiriames labai...

 

Nors meile amziaus ir nepazista,

Taciau kiti veiksniai mums laimes lyzta...

Jis turi seima ir vaikus,

O as lyg paukstis laisvas ir baikstus...

 

...mes tartum zeme ir dangus...